Herkus Kuncius

 

DVIVEIDIS ROMANAS


Tapo taip iprasta „pilietiškuma“ atskirti nuo iš Kauno
„politikos“ ar „politiškumo“, kad turbut niekas
ne nesusimasto, jog, žvelgiant iš lingvistiniu
poziciju, tai dvi identiškos savokos. Solidus
Vakaruose leidžiami senoves graiku kalbos
žodynai prie Antikos kulturos pagrindines
kategorijos pólis dažnai nurodo artimiausia
lingvistine jos giminaite – lietuviška žodi
„pilis“. Žodžio pólis prasme yra, kaip žinome,
ganetinai plati: „miestas“, „pilis“, „bendruomene“,
„bendri reikalai“, „valstybes valdymas“ ir t.
t. Žodžiu „miestas“ ir „pilis“ semantika yra
susipynusi ir kitose kalbose. Pavyzdžiui,
vokiškas žodis Bürger kiles iš žodžio Burg –
„pilis“, taigi tikslus jo vertimas ir pirmine
reikšme butu „pilenas“. tam tikru laikotarpiu
jis reiške miesto gyventoja. Veliau ji imta
vartoti ir bendresne reikšme: biurgeris – tai
vidurinio sluoksnio.

 

 

 

 

 

 

Herkus Kuncius

 

Dervišas iš Kauno


Herkus Kuncius su sociologo, net psichoanalitiko
nuovoka ir kantrybe tyrineja Lietuvos dabarti, lygia
greta darydamas placius ekskursus i netolima praeiti.
Negailestingas socialinis pjuvis, iš dalies paremtas
dokumentiniais faktais, skundais, sovietmeciu
rašytais i KGB, atskleidžiantis visuomenes veidmainyste,
susisluoksniavima ir susipriešinima, neiveiktus
iki šiol, romana „Dervišas iš Kauno“ daro išskirtiniu
lietuviu literaturos kontekste.
Postkomunistiniu visuomeniu blaškymasis, atgavus
ilgai trokšta laisve, leido isisiauteti laukiniam
kapitalizmui. Pasipelnymo godulys daug kam
užtemde sveika prota. Šiam užkratui persismelkus
per visus socialinio dirvožemio sluoksnius, liautasi
kvaršinti galva del garbes, padorumo ar sažines. Kai
išsivaduojama iš tokiu „prietaru“, desningai sukyla
pasamoneje snuduriavusios aistros. Nudrenuota
vaizduote nebepajegia užganedinti nauju potroškiu.
Prisigrobusieji valdžios ir pinigu geidžia aštresniu –
ne estetiniu ar gastronominiu, bet kriminaliniu,
seksopatologiniu prieskoniu, patvirtinanciu nauja
„nebaudžiamuju“ tapatybe.

 

 

 

 

 

 

 

Herkus Kunčius


Lietuvis Vilniuje

 

„Nesvarbu, kur ji būtų – Lietuvoje, širdyje ar Palestinoje, tačiau apsilankymas Jeruzalėje kai kuriuos žmones taip sukrečia, kad jie įtiki patys esantys pranašai.

Šiam sąmonės sutrikimo fenomenui suteiktas Jeruzalės sindromo pavadinimas.

Sutrikimas dažniausiai pasireiškia žmones užvaldančiomis įkyriomis religinėmis mintimis, kurias, kaip manoma, suteikia apsilankymas Šventajame mieste.

Lietuvos Jeruzalė – Vilnius...  Kiekvienam doram lietuviui – tai šventas vardas.“

 

Romano „Lietuvis Vilniuje“ herojus kalvarėnas Napoleonas Šeputis, po ilgų metų nesilankymo atvykęs į Vilnių, į Dainų šventę, atranda čia ne tik nepriklausomos Lietuvos istorinę, net visos Europos kultūros sostinę, bet ir Kristaus karalystę.

Patyręs religinę-patriotinę ekstazę, netikėtai „nušvitęs“, jis leidžiasi kelionėn po miestą,  pamokslaudamas ir telkdamas aplink save jam pritariančius keistuolius,

kartu su jais prisimindamas absurdišką sovietinę praeitį ir krimsdamasis dėl protu sunkiai suvokiamos dabarties.

 

 

 

 

 

 

 

Patirčių realizmas:

 

Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija

 

Dalia Adelė Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė ir pedagogė. Menininkė, padariusi didelę įtaką lietuvių teatro raidai, sukūrusi savitą vaidybos mokyklą. Sudarydama studiją „Patirčių realizmas“, nesitikėjau, kad pavyks, anot Sauliaus Šaltenio, atskleisti visą Dalią. Visa Dalia Tamulevičiūtė buvo ir liks neatskleista, nes ji – jos pačios stropiai saugota paslaptis. Studija „Patirčių realizmas“ yra veikiau visų knyga apie Dalią Tamulevičiūtę, nes režisierės ir pedagogės gyvenimo būdas buvo toks, kad ji tarsi magnetas traukė prie savęs teatro žmones.

 

Ramunė Marcinkevičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Petras Repšys

 

Petras Repšys. Sudarytojai Laima Kanopkienė, Eugenijus Karpavičius,

dailininkas Eugenijus Karpavičius.

Į premiją Lietuvos knygos meno konkurse,
apdovanojimas Baltijos šalių knygos meno konkurse.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Almanto Samalavičiaus

 

Nelaisvės formos

 

 

Nelaisvės formos: Almanto Samalavičiaus pokalbiai apie ekonomiką, miestokūrą ir krizes. Vilnius: Kultūros barai, 2014, p. 284.

Knygos autorius su tarptautiniu mastu gerai žinomais, pripažintais, nekonvencionaliais, savitą požiūrį į dabarties realijas turinčiais mąstytojais, akademikais, įvairių sričių ekspertais – ekonomistais, sociologais, filosofais, urbanistais, estetikais, architektais, architektūros teoretikais, klimato kaitos analitikais, rašytojais kalbasi apie tai, kaip derėtų spręsti aktualiausias dabarties problemas, kad išsivaduotume iš modernybės mitų, apraizgiusių šiuolaikinį pasaulį, nelaisvės. Pašnekovai aptaria, prie kokios civilizacinės aklavietės esame priartėję, kaip svarbu atkurti darnų santykį su gamta ir urbanistine aplinka.

Šiuos pašnekesius Almantas Samalavičius rengė trejetą metų, jie ne tik atskleidžia plačią dabarties ekonominių, socialinių negandų panoramą, bet ir siūlo, kaip jas įveikti.

Aktualių pokalbių ciklas ir toliau tęsiamas Kultūros barų žurnale, kitąmet bus išleista antra knygos dalis.

Ieškokite „Nelaisvės formų“ knygynuose ir įsitikinsite, kad su skaitančiais, mąstančiais, ieškančiais atsakymų į svarbiausius nūdienos klausimus skaitomasi!

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2017 m. skyrė 60 000 eurų finansinę paramą