Visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos šalies žmonių padavimai CLXX

 

 

 

MAKABRESKA

 

 

Politinei situacijai Lietuvoje įkaitus iki raudonumo, ilgai sukau galvą, kaip ją atvėsinti. Nutariau savo būrimo salone Dura necéssitas įrengti žaidimų arba pabėgimo kambarį, kaip jau padarė Specialiųjų tyrimų tarnyba, visus potencialius kyšininkus raginanti atbėgti ir pažaisti papirkimo bylą nemokamai ir nebaudžiamai, žada už dyką dalyti net „antikorupcines piliules“, kad visiems laikams dingtų noras ne tik duoti, bet ir imti.

Mano profilis visai kitoks – siūlysiu politikams atbėgti ir sužaisti du pasitikėjimo tais, kuriais nepasitikima, turus. Šį suktą pasiūlymą iškart priėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba, prieš sėsdama svarstyti, ar tinkamai juos gano vyriausiasis Piemuo Ramūnas K. Kai kurie radikalesni atstovai net mano, kad valdančioji partija vis labiau primena Lenkijos Cieciežycų kaimo (liet. Naisių) klajojančių karvių bandą, kuri sulaukėjo, naikina pasėlius, kelia politines avarijas, atrajoja senas bei rezga naujas intrigas. Minėtiems intrigantams, abejojantiems Vado autoritetu, garsiai perskaičiau astrologės Palmiros K. horoskopą Avinams: nerizikuokite turimais pasiekimais – nei valdžia, nei karjera, nei pinigais, antraip gerovę matysite kaip savo ausis arba kaip Veklenko tik savo sapnuose mato Eurovizijos finalą. Tačiau tie kietakakčiai, būdami užsispyrę, kaip įprasta avinams, tokiam žvaigždžių išsidėstymui ėmė prieštarauti:

– Net 49 proc. lryto.lt apklaustų skaitytojų laikosi nuomonės, kad lakštingala, pasak poetės, negali nečiulbėti, o Ramūnas K. negali nemeluoti, tiesa, vakarykštį melą gana gudriai paneigia šiandieniniu. Taigi politinėmis šaškėmis žaidžia prastai, bet nutaisęs gerą, net protingą miną. Tokių žaidėjų daugiau nėra ir nereikia.

Patariau skeptikams oportunistams nevaryti savo Piemens į medį, juo labiau nepjauti šakos, ant kurios patys sėdi. O dėl Piemens pavaduotojo pakartojau tai, ką išpranašavau dar aną mėnesį – Sauliui S. dabar teks kulniuoti pėsčiomis, nes ant arklio jojo, žirgo ieškojo. Kai bandai įsitaisyti ant dviejų kėdžių, neišvengiamai tenka persėsti ant sukrauto lagamino.

Po gudrių politinių mano manipuliacijų Lietuvoje pastebimai atvėso. Danguje susidarius ploniems sluoksniniams debesims iš ledo kristalų, vilniečiai išvydo neįprastą reiškinį – saulės halą, o valstiečiams tuo pat metu ėmė vaidentis dar keistesnis reiškinys – liepto galas. Jų frakcija Seime, anot Lietuvos ryto apžvalgininko, „ėmė bruzdėti, kai jos narius puolė medžioti konservatoriai, o gal ir kitos partijos“. Visiems į visus pliekiant iš politinių dvivamzdžių, atkuto ir buvusi KAM ministrė Rasa J., bet ji lengvai pykštelėjo ne į pakrikusius valstiečius, o į tvirtą kaip uola pretendentą į prezidentus Gitaną N., todėl kulka jokios skylės jo reitinge nepramušė, netgi atvirkščiai – rikošetu kliudė pretendentę į prezidentus Ingridą Š. Šveiko gerbėja, užuot atėmusi šautuvą iš Rasos J., kažkodėl užsipuolė niekuo dėtą Stasį Jakeliūną, išvadinusi jį „neraliuotu Pinkertonu“, nors šis kaip tik raliuotas, nes priklauso dvigalvio Raliaus (Ramūno ir Sauliaus) kompanijai. Todėl aktyvusis Seimo narys panoro net be kolegės Širinskienės pagalbos iškreiptu būdu pakenkti ir Gitanui N., ir Ingridai Š., atkakliai šnipinėdamas patį LB šefą, kad įdiegtų nepasitikėjimą visais, kurie turi arba turėjo bent menkiausių reikalų su bankais ir finansais. Slapta jau nustatė ir viešai pranešė, kad Vito V. liežuvis pernelyg ilgas, tačiau, užuot jį prikirpęs, reikalauja visos vyriausiojo bankininko galvos, mat parlamentarai, kaip viešai teigia minėtas ilgaliežuvis, „santykiauja su lavonais“.

Kriminalinių naujienų esama ir daugiau – antai du buvę policininkai (meras ir premjeras) eina į būsimo nusikaltimo vietą (į rinkimus) ir vienas kitam sako:

– Pirmas eik tu, o aš už tave atkeršysiu!

Šiaip ar taip, Ramūno K. kantrybės taurė persipildė, bet, užuot ramiai nusipirkęs talpesnį kibirą, Kultūros komiteto pirmininkas pradėjo nekultūringai elgtis, nerišliai kalbėti: „Mes atsidūrėme tokiame rate, kur tiesiog mus stumia, kad mes padarytume ką nors, kas prieštarauja mūsų pasakytiems žodžiams.“

Tą išgirdę politiniai oponentai atrėžė:

– Jokie nuopelnai negali užgožti kreivo mąstymo!

Ši auksinė frazė, kaip žinome, priklauso viso pasaulio feministėms, kurios susivienijo, kad pakenktų pačiam Alainui Delonui, esą jis nevertas gauti Kanų Auksinę palmės šakelę, nes yra rasistas, homofobas ir seksistas, be to, viešai giriasi, kad 50 metų draugauja su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Jeanu Marie Le Penu, įkūrusiu „Nacionalinį sambūrį“, nors tokias pažintis reikėtų stropiai slėpti spintoje tarp kitų skeletų. Teisingai teigiama: pasakyk, kas tavo draugai, ir sužinosime, ką jie rezga, o sykiu išsiaiškinsime, kokio lizdo paukštis esi tu. Šiame kontekste ypač įtartinai atrodo Kersti Kaljulaid, kuri staiga ėmė flirtuoti su Putinu, tariamai susilaukusiu tariamų dvynukų su tariama meiluže. Maža to, politiškai nepadorų savo elgesį Estijos prezidentė bando teisinti tokiais žodžiais: „Nenoriu būti įtraukta į meniu, noriu sėdėti prie stalo.“ Kitaip tariant, jeigu koks nors diktatorius kviečia jus vakarienės, ramiai eikite į svečius ir mėgaukitės, bet jei vilioja ateiti vakarienei, griežtai atsisakykite, nes esate numatytas patiekti desertui.

Tokių dviprasmybių apstu kiekviename žingsnyje. Antai į Kijevą grįžo Ihoris Kolomoiskis, bet nesako, kokiu tikslu – ar per savo marionetę Zelenskį valdys Ukrainą, ar nuvarys ją į bankrotą, atsiėmęs banką „Privat“, kurį nacionalizavo Porošenka.

Nudžiugino tik Filipas Kirkorovas, kuris užtikrino dedantis visas pastangas, kad kita Eurovizija vyktų Rusijoje, ir garantavo, kad atvykėlių čia niekas neuždaužys lazdomis kaip daroma Brunėjuje už svetimavimą ir santykius tarp tos pačios lyties asmenų. Panašu, kad bailūs europiečiai juo nepatikėjo…

 

 

Tiesiai iš skeletų spintos

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2019 m. skyrė 43 000 eurų finansinę paramą