visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos šalies žmonių padavimai CLII

 

 

Stranguliacinės kilpos

 

 

 

 

 

Po to, kai iš po žemių visiškai slaptai buvo iškastas pats Salvadoras, pretendentei į nesantuokinės dukters statusą pareikalavus palyginti jos ir galimo tėtušio DNR, pasaulį visiškai atvirai ėmė krėsti apokaliptiškai makabriška siurrealistinė karštinė.

Lietuvoje, uostamiesčio širdyje, įvyko „gyvųjų numirėlių, paliegusių zombių, kraujuojančių kanibalų, smaugėjų bei maniakų puota „Meno zonoje“ jūsų [klausytojų, žiūrėtojų] čiakroms valyti“, – taip koncertą „Mėsa ir kaulai“ (Flesh & Bones) pristatė organizatoriai. Kad šis re(n)ginys būtų viešas, atviras ir nemokamas, valstybė skyrė 56 tūkstančius eurų paramos, nors puotos (t. y. 10-ojo festivalio Ont GRINDų) „žvaigždė“ – grupė „Stranguliatorius“ – skelbiasi į savo koncertus ir šiaip nemokamai įleidžianti visus pakaruoklius.

Į mano būrimo saloną Dura necéssitas užsukęs „Meno zonos“ vadovas, projekto pateikėjas, Klaipėdos savivaldybės Kultūros ir meno tarybos narys Darius Vaičekauskas pirmiausia visus klientus, besibūriuojančius priimamajame, pakonsultavo, kaip išsirinkti pakankamai tvirtą šaką. Šiems pasklidus po artimiausias pamiškes, man išmintingai paaiškino: „Jeigu esate mąstantis žmogus, suprasite ironiją.“ Pasiguodė, kad valdiškų pinigų kultūrai vis dar šykštima, antai „stranguliacinėms kilpoms“  Klaipėdos savivaldybė skyrė tik 38 tūkstančius, o Lietuvos kultūros taryba – vos 18 tūkstančių eurų! „Gyvename laisvoje šalyje, tad aš nemanau, kad kažkurioms grupėms turėtų būti draudžiama koncertuoti! – apsiverkė. – Vai čia ką, nei čia ką“, – dejavo.

Puikiai supratau atvykėlio padėtį – už tokius pinigus smagiai nepakoncertuosi, ypač kad ir koncertas baigėsi pirma laiko, aplinkinių namų gyventojams iškvietus policiją... Guodžiau nusiminusį klientą, švelniai įtryniau kvapniaisiais durnaropių aliejais, vaišinau Sosnovskio barščiais, pasiūliau, jei gautų finansavimą, mano būrimo salone ont grindų įrengti tikrą siaubo kambarį su gyva muzika ir  negyvais klausytojais. Sekime, mokiau,  geriausiais gerovės pavyzdžiais – antai Rusijoje už valstybės lėšas perkami butai net grožio konkursų nugalėtojoms! Įkvėptas atsiveriančių naujų kultūrinės industrijos galimybių, smaugikų (stangler) globėjas Darius išvyko į visas esamas ir būsimas, vietines ir centrines kultūros tarybas kaulyti paramos (kaip mokė Ostapas Benderis, neprotianite ruku, protianite nogi...).

Renesansas, reikia pripažinti, apėmęs visas kultūros rūšis ir porūšius. Žiniasklaida be paliovos triūbija „apie vieną knygą, parašytą vieno sijono“, kuris taip apsukęs galvą vienam valdžios valstiečiui, kad gerai sunokusį klastos ir meilės vaisių šis išleido 30 tūkstančių egzempliorių tiražu vietoj migdomųjų lašų.

Šedevro „Atvirai“ pristatymas vyko visiškai slaptai už uždarų durų. Trys klausytojai susijaudinę stebėjo, kaip knygos įkvėpėjas ir sponsorius, pasirinkęs iškilmingą eiliavimo pėdą – anapestą, – kreipiasi į opuso autorę sponsoretę:

 

Karaliene, kas naujo įvyko staiga,

Kad liepi ant visų paaukot aukurų?

 

Šiai dar nespėjus nieko gudraus atsakyti, paprotino:

Naturalia non sunt turpia („Kas natūralu, nėra nei gėdinga, nei nuodėminga“).

Sulig tais žodžiais minia suįžūlėjusių paparacų ir plunksnagraužių, kurie kaip kraujasiurbiai varmai ištroškę skandalų, ėmė veržtis pro visus plyšius. Kultūros ministrės patarėjas Linas savimi, tarsi koks Matrosovas ambrazūrą, didvyriškai užrėmė duris.

– Noli turbare circulus meos! („Nelieskite mano apskritimų,“ šiuo atveju apvalumų), – ryžtingai kaip koks Archimedas romėnams, užpuolusiems Sirakūzus, įsakė svajonių meilužis.

Į pagalbą žurnalistų apsiaustiems politikams atskubėjo su švyturėliais ir įjungtomis sirenomis trys policijos ekipažai. Įkaitai buvo išlaisvinti... Tačiau įtūžęs ant žurnaliūgų ir supratęs, kad esamoji žiniasklaida tiek valstybei apskritai, tiek jam asmeniškai daro vienus nuostolius, tyčiojasi, dergia cholijambais (šis šlubasis jambas jau ne vienam politikui įvarė paranoją), svajonių idealistas Ramūnas nusprendė leisti idealų partinį  laikraštį Naisių ryto ir vakaro žinios 300 tūkstančių egzempliorių tiražu. Ypač kad premjeras trumparegiškai praleido gerą progą iš „respublikono“ Tomkaus dykai gauti visą eltą!

Turėdamas savo organą, vyriausiasis reaktorius galės reaguoti į visus išpuolius prieš jį ir jo partiją. Kas antrame numeryje en bloc, en face, en profile įdės po 10–20 padailintų savo fotoportretų, kaip tą jau seniai daro elitinio žurnalo Muzikos barai vyriausioji redaktorė Audronė Žig. Nek., sektinai patraukliu jos pavyzdžiu plačiai aprašys savo paties darbus Seime ir Naisiuose...

Tačiau mes grįžkime prie atvirai sutryptų jausmų.Plačiau, tarkime, geopolitiniu istoriniu rakursu žvelgiant į šią romantinę istoriją, darytina žiauri prielaida: kadaise inkvizitoriai degindavo raganas ant laužo visai ne todėl, kad jų nekentė, o todėl, kad jiems trūko moteriškos šilumos! Taip atsitiko ir šįsyk – svajonių kultūristas valstietis Ramūnas svajonių (p)rašytoją Gretą išmetė iš Seimo ir iš partijos (paaukojo du kartus, pasak empatiškojo Povilo Urbšio, kurį už įsijautimą į svetimus reikalus žadama paduoti į teismą) dėl tų pačių banalių priežasčių, nes kur trumpa, ten trūksta (čia tiktų pasukioti pirštą prie smilkinio).

O trūksta visur. Jau sukurtas net bjaurus anekdotas. Globalaus kaimo keliuku (Gedimino pr.) važiuoja arklio, vardu Saulius, traukiamas vežimas. Jame sėdi važnyčiotojas Ramūnas. Vežimą sustabdo iš  McDonaldo išlindęs rinkėjas:

–Sakyk, gerasis žmogau, ar dar toli iki gerovės valstybės?

–Netoli.

–Gal paveši?

–Sėsk.

Tas atsisėda. Važiuoja. Važiuoja valandą, parą, 100 parų, dar 100 ir dar. Keleivis pradeda muistytis, nervintis,  klausinėti:

–Ar dar toli?

–Dabar jau toli, – atsako vežikas, nes pagalius jam į partinius koalicijos ratus ima piktybiškai kaišioti toks Paluckas, nors čia visai ne jo daržas ir ne jo pupos.

Padėtį vis dar gelbsti Veryga – šviečia rinkėjus, aiškindamas, kad prieš 100 metų Lietuva išsivadavo iškart po to, kai ją išblaivino Motiejus Valančius, prieš 27 metus šalis tapo nepriklausoma, kai alkoholikai patys išsiblaivė iš siaubo, pamatę, kad Michailas Gorbačiovas iškapojo visus vynuogynus, todėl sutartinai pabėgo iš Sovietų Sąjungos. Beliko tautą išveryginti – tai bus trečiasis aukščiausias abstinentinės ekstazės etapas. Alkoholio atžvilgiu ministras nusprendė laikytis kietai kaip tikras Aurelianas – šio imperatoriaus valdymo laikais baigėsi humaniškasis graikų–romėnų (mūsų atveju brazauskinis) lengvo permanentinio svaigulio periodas ir įsigalėjo autokratinis (mūsų atveju prohibicinis) režimas. Bet kaip pasiekti 100 % blaivystės, jeigu į šalį tuntais siunčiami užsienio agentai, kurių užduotis – sugriauti strateginį valdžios planą? Štai į Trakus atvyko koncertuoti toks Alice Cooperis, kuris giriasi, kad šlovės viršūnėje kasdien išgerdavo po butelį viskio ir keliasdešimt alaus skardinių, o tapęs blaivininku, prarado ir šlovę, ir malonumą. Kitas įtakos agentas – Foals lyderis Yannis Philippakis prisipažino: „Per koncertų turą geriu daug“, esą tai roko muzikos neatsiejamas „bukietas“...

Na, bet mokslininkams įprasta susidurti su kliūtimis – antai Talis, stebėdamas žvaigždes, įkrito į šulinį, o Didimas dėl savo raštų gausos pamiršdavo, ką parašęs, ir vėl įrodinėdavo tą patį, tik atvirkščiai. Likurgas, mitinis Trakijos karalius, dėl švento reikalo – kapodamas vynuogynus kaip koks Gorbačiovas, – net įsikirtęs sau į koją... Sakoma, tai buvęs Dioniso kerštas. O keršija visi, kas netingi. Zuoktelėjęs Artūras, kad pakenktų merui Remigijui, sugriovė jo pateiktą planą, kaip per artimiausią tūkstantmetį išgelbėti sostinę nuo  potvynių po liūties. Tiesiog ėmė ir išvalė lietaus nuotekų šulinį, kurio dangtis sveria 30 kg, tad jį atkelti  dabartinio Vilniaus mero kinkos per silpnos...

Na, bet guoskimės, kad siurrealizmo kaip kokio afrikinio kiaulių gripo ar net maro epidemija plinta ne tik pas mus. Antai Floridoje jaunas 25 metų vyras apiplėšė banką, apsinuogino ir bėgo gatve, mėtydamas pavogtus pinigus – norėjo atkreipti į save dėmesį, kad galėtų lengviau pradėti komiko karjerą. Dabar repetuoja už grotų.

Putinas vietoj „rusų pasaulio“ įsakė įkurti Malorossiją, o JAV kongresą su Senatu, beveik vienbalsiai patvirtinusius sankcijas Rusijai, išvadino paskutiniais chamais. Bet ir šią medaus statinę pagadino šaukštas deguto – Sankt peterburgo Kalnakasybos rektoriaus duktė viešai pareiškė, kad jos tėvas šeimos vasarnamyje parašė Putino diplominį darbą!

Andrzejus Duda, pravardžiuotas Jarosławo Kaczynskio tušinuku, paskelbė veto net dviems įstatymams vienu metu.

Pasaulyje ir šalyje susidarius tokiai kebliai padėčiai, Seimo pirmininko pavaduotoja Baškienė pareikalavo 40 parų atlaidų, juk „dėl ilgesnių protinį emocinį darbą dirbančių pedagogų atostogų niekas nepyksta.

...Anksčiau manyta, kad visos žvaigždės jauname ūke susiformuoja vienu metu, t. y. iškart po rinkimų. Tačiau dabar kyla minčių, kad šie dangaus šviesuliai blyksteli pliūpsniais ir šviečia ne taip ryškiai, kaip jiems derėtų... (Iš astronomo Šmukštaro metinės ataskaitos).

 

Tiesiai iš globalaus kaimo

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2017 m. skyrė 60 000 eurų finansinę paramą