Visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos öalies ûmonių padavimai CLXVI

 

PERISKIJŲ ŠOU

 

 

 

 

 

Artėjant trumpiausiai metų dienai ir, savaime suprantama, ilgiausiai, tamsiausiai, gūdžiausiai nakčiai, mano būrimo saloną Dura necéssitas apgulė periskijai (gr. periskios – šešėliuotas). Antikos laikais taip buvo vadinami poliarinių sričių gyventojai. Aš savo ruožtu periskijais – šešėliuotais tipais – vadinu visus tuos, kurie ateina ir ieško, ko nepametę, pavyzdžiui, skundžiasi valdžia, aimanuoja, esą šalies biudžetas skylėtas, nors premjeras aiškiai pasakė, kad jis perteklinis. Štai vienas šešėliuotis piktinasi, kad jokiu būdu negalima tikėti be paliovos skelbiamais neva sociologiniais reitingais, nes per beveik 30 metų jo, pilietiškai ir politiškai aktyvaus, doro piliečio nė sykio neapklausė joks Gaidys!

Kitas periskijas vos atidūmęs pareiškė, kad dangus griūva – Japonijoje 2018 m. simboliu išrinktas hieroglifas wazawai, reiškiantis „nelaimę“, „bėdą“, „negandą“. Gal taip atsitiko todėl, kad japonų turistai vis gausiau lankosi Lietuvoje, kur jie ir apsikrėtė sunkia mizologijos forma, todėl viską vertina atvirkščiai? Mizologai nekenčia proto, nepaiso logikos argumentų, neigiamai žiūri į dalykišką keitimąsi nuomonėmis, problemų svarstymą, todėl kartais okupuoja kokią nors ministeriją, priversdami pa(si)šalinti ministrę.

– Tą daro ne mizologai, o pedagogai, – paprieštaravo žmogus, įtartinai primenantis PP (premjero patarėją).

– O ką, argi negali būti du viename, kaip antai darnioji valdžios porelė kodiniu pavadinimu Skverbauskis? – pasipiktino hieroglifų aiškintojas.

Premjero patarėjas, šiam piliečiui neturėdamas ką patarti, trenkė durimis ir dingo, bet kadangi šventa vieta tuščia nebūna, ją iškart užėmė sunkių pagirių kamuojamas abstinentas. Sakė, kad niekaip negali susitaikyti su pertekliniu ir neatsakingu Šimašiaus, vis dar Vilniaus mero, išlaidavimu – Kalėdų proga jis įsigijo ne tik tarnybinį automobilį, bet ir 600 butelių brangaus (po 20 eurų) raudonojo vyno! Turbūt opozicija tokiu klastingu būdu bandys sugriauti pozicijos prohibiciją.

– Na, argi čia bėdos! Koks kieno reikalas, kas su kuo ir po kiek, – įsikarščiavusiems vyrams painiai paprieštaravo į mano būrimo saloną atvykusi, vos vieną akį tinkamai nusidažiusi, taigi smarkiai šešėliuota, žinoma maskultūros „žvaigždė“, ištekėjusi už menkiau žinomo, tačiau pinigingo verslininko. Jai skubiai reikėjo patarimo egzistenciškai svarbiu karjeros klausimu.

– Po perkūnais! – laužė rankas ir baldus atvykėlė. – Mano vyras pareiškė, kad nemoku valdyti šeimos virtuvės, nei kepti, nei virti, nei patiekti, ką išviriau ir iškepiau, nesugebu net plauti indų ir atleisti namų tvarkytojos. Po tokios bjaurios kritikos nebelieka nieko kito, kaip tiktai kandidatuoti į Lietuvos prezidentės postą. Tada tas kritikas pašokinės. Nuo ko man pradėti rinkimų agitaciją?

Į tiesų klausimą būtinas tiesus atsakymas. Lengva nebus, – nuliūdinau pretendentę. Mat pradžių būna visokių, o kokia bus pabaiga, sunku atspėti. Antai valstiečiai skverbsis į Daukanto aikštę netradiciniais metodais. Iš eketės išlindęs Kepenis jau liepė Skverbauskiui pirmiausia gerai išsituštinti oponentams ant galvų, kad jas skaudėtų jiems, o ne jam. PPP (premjero pareigūnų partija) jau ištuštino slaptus stalčius, ieškodama įkalčių ir kalčių įrodymų, bet Skvernelis dar prieš tai parašė raportą, kad konservatoriai, susimokę su Kremliumi, bandys Lietuvoje įvesti Maskvos laiką. Tiesa, Seimo kultūros komiteto pirmininkas jam išmintingai nurodė, kad išdurti opoziciją būtina kultūringai. „Esu nuoširdus žmogus ir viską darau iš širdies“, – užtikrino jį premjeras, bet pripažino, kad „tikrai prasprūsta, emocijos prasiveržia“, kai patenka į nepelnytos kritikos mėsmalę, o iš valdančiosios daugumos bandoma padaryti „monstrą“.

Tada į pokalbį įsiterpė fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas ir išaiškino, kam kur kandidatuoti, o kam eiti šunims šėko pjauti. Nors dar nėra buvę, kad kokia nors jo pranašystė išsipildytų, bet lietuviams pranašauja išsijuosęs, mat šie atlėpausiai klausosi. Pasak pranašo, prezidentas – tai jėga, tankas, kuris paskui save tempia visą šalį. O Skvernelio charakteris kietas, ryžtingas, demonstruojantis galią, konkretus iki nepadoraus tiesmukumo. Jis gali iškeikti visus iki vieno, ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos prezidentus, tačiau tuo pat metu yra geras vyrukas, gaila, intelektualiniai jo gebėjimai nėra stiprūs.

– Nesąmonė! – užginčijo vyriausybiškai angažuotas periskijas. – Skvernelis yra mūsų PPPP (premjeras – protingiausias pretendentas į prezidentus).

– Kas tie jūs? Negi nežinote, kad PPP šifruotinas kaip „premjeras – pavojingas populistas“?

– Kaip galite abejoti fenotipologo Lučino profesiniais gebėjimais? Dar 2012 m. šis estas įžvelgė, kad Andrius Šedžius išsiskirs su Monika, su kuria tada dar net nebuvo susituokęs. Fenotipologija – tai ne burtai, ne atsitiktinis nušvitimas, o tikslusis mokslas. Jeigu moteris yra tigrė, ar ji bus su makiažu, ar be jo, vis tiek matyti, kad ji – plėšrūnė. Savo ruožtu Nausėda, kuris iš veido atrodo diplomatiškas, intelektualus, valingas, ryžtingas, atkaklus, uždaras, turintis galios, vidutiniškai iniciatyvus, drąsus, o apimtas afekto būsenos gali net didvyriškai pasielgti, Lučinui vis tiek kelia nerimą, nes tokie žmonės dažnai pradeda parazituoti, – dėstė lietuvių fenotipologas Giedrius, stropus to sukto esto mokinys.

Parazitas, bent jau perkeltine šio  žodžio prasme yra veltėdis, dykaduonis. Estai, matyt, bijodami, kad jų neaplenktume, kaip įmanydami stengiasi sujaukti mūsų PPP – perteklinį politinį protą. Atseit, vienas pretendentas į prezidentus – paranoikas, apsėstas manijos išsiaiškinti visus iki vieno jam kenkiančius priešus ir aktyviai renkantis kompromatą prieš kiekvieną oponentą, kitas turi išreikštų parazito bruožų, o antai Ingrida, pasak fenotipologo, „neturi galios duomenų, kad galėtų vadovauti stipriems vyrams“.

– Štai nuo to ir pradėkite, – patariau nusivylusiai namų šeimininkei, – savo nuotrauką en face nuvežkite tiesiai tam Markui arba Giedriui, kurie pažvelgs jums į akis ir iškart pasakys visą ateities tiesą. Argi verta veidmainiauti prieš veidotyrininką arba sutuoktinį? Verčiau kepkite, virkite, stiprų vyrą girkite, kol savaime išgaruos noras valdyti pasaulį iš Daukanto aikštės.

Su naujaisiais senaisiais pretendentais! – pasveikinau šešėliuočius, ir nuraminau, kad netrukus dienos, norime to ar nenorime, pradės ilgėti.

 

 

Tiesiai iš politinės mėsmalės

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

 

 

 

SRTR fondas VšĮ Kritikos barai projektui „Kultūrinė Lietuvos topografija“

2018 m. skyrė 55 000 eurų finansinę paramą

SRTR fondas VšĮ „Kultūros barų“ leidykla projektui „Kultūra kaip kritiško

mąstymo erdvė“

2018 m. skyrė 15 000 eurų finansinę paramą