visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos öalies ûmonių padavimai CLI

 

OŽIARAGIŲ LOŽĖ

 

 

 

 

Senovėje, kai fiziologija buvo dar visiškai tamsus miškas, vyravo įsitikinimas, kad liga – tai humoralinė patologija. Taip atsitinka, kai keturi žmogaus kūno skysčiai (humores), t. y. kraujas (sanquis – iš čia sangvinikai), tulžis (chole – iš čia cholerikai), gleivės (phlegma – iš čia flegmatikai) ir juodoji tulžis (melaina chole – iš čia melancholikai) susimaišo tarpusavyje iškreiptai neteisingomis proporcijomis (temperamentas paraidžiui reiškia „teisingas kūno skysčių mišinys“).

Juodoji tulžis išvertė iš posto net prezidentą, tiesa, ne Lietuvos, o Lietuvos ryto krepšių ir kamuolių, bet yra ir kita, šiuolaikiškesnė to išvirtimo versija: Gedvydas (vai nau) tiesiog aklai patikėjo klastingais lobisto sąmokslininko Rogerio Stone’o žodžiais: „Blogiau už tai, kad pagarsėsi iš blogosios pusės, gali būti tik tai, kad visai neišgarsėsi.“

Klastūnas Rogeris, ant Baltųjų rūmų slenksčio pastatęs patį Donaldą, yra prikišęs nagus prie bene visų didžiausių politinių JAV skandalų per pastarąjį pusšimtį metų! Jo įkurtą firmą Black, Manafort, and Stone žiniasklaida mikliai praminė „kankintojų lože“, nes šie trys apsukrūs vyrukai švariai išplovė mundurą ne vienam pasaulio diktatoriui. Kitas Stone’as, bet jau Oliveris, pavydėdamas Rogeriui pasaulinės šlovės, realizavo klastingai ambicingą (ar atvirkščiai) kino projektą „Interviu su Putinu“, ir 4 valandas be paliovos dulkina samoduro kilimus, kostiumus, blizgina batus. Pasak Senekos, skersai išilgai išmatavo savo herojų drauge su jo pjedestalu ir, nors įtariama, kad vyravo argumentum ad crumenam (argumentai, pagrįsti įrodančiojo pinigine), Putinas Raudonasai poetinio epo ir chorinės lyrikos forma vis tiek iškeltas iki padebesių.

Iš istorinės perspektyvos įrodyta – kieno galia, to ir valia. Antai imperatorius Dioklecianas, iš pradžių tarnavęs kariuomenėje eiliniu, netrukus tapo imperatoriumi (aliuzija, kaip mitrus saugumiečių „kancaras“ tapo griausmavaldis caras), tada iškart vietoj principato įvedė dominatą. O toks Domicianas nesigėdydamas piktnaudžiavo valdžia. Abúsus non tollit usum, t. y. piktnaudžiavimas kuo nors nereiškia, kad negalima tuo naudotis, – senovės išmintimi pasirėmė Kremliaus šeimininkas, pasigyręs, kad piktnaudžiauja kasdien, nes jis yra ne moteris, todėl jam blogų dienų nebūna. Nors nėra žinoma, ar Putinas Raudonasai turi vaikų, bet filme įrodyta, kad turi anūkų, kurie jam netgi patinka.

Oliveris, 20 valandų praleidęs su Vladimiru, pasiliejo kaip smala, ištirpo kaip vaškas – tai dokumentinis įrodymas, kaip lengvai Kremliaus samodūras skaldo (tirpdo) net kietus amerikietiškus akmenis (Stone). Tik tas nebijo pinklių, kuris pats įgudęs jas regzti, vadovaudamasis principu viskas leistina, kas man naudinga, – dalijosi išmintimi amžinasis pirmasėdys. Bet, kaip sakoma, ir Apolonas ne visada laiko įtempęs lanką, o tragedija, kaip žinome, – tai žanras, kilęs būtent iš ditirambo... Kuo panegirika karštesnė ir masiškesnė, tuo tragedija artimesnė... Bet kol kas asmeninis Stone’o ditirambas pergalingai keliauja per ekranus.

Vienas kino(putino)manas, po smegenų plovimo seanso atėjęs į mano būrimo saloną Dura necéssitas, netvėrė džiaugsmu, kad pagaliau susiprato ir lietuviai, filmą „Šventasis“ apdovanoję bent 6 Sidabrinėmis gervėmis, atseit akmeninis Oliveris vertas ir visų 12, ar kiek ten jų teikiama. Pakrikusios psichikos pacientui išaiškinau, kad čia visai ne tas šventasis, ne tas režisierius, ne ta šalis ir ne tos gervės, todėl šis plūsdamasis išlėkė ieškoti teisybės į Kultūros ministeriją.

Kitas klientas buvo užėjęs pasitarti, ar neklysta Viktoras U., ragindamas mokytis iš ligų ir priešų. Ką man daryti, – ašarodamas teiravosi, – jeigu esu sveikas kaip ridikas, o visi mano priešai piktybiškai nesveiki? (Pamišėliams būdinga manyti, kad beprotnamis pastatytas ne jiems...) Pasiūliau, kad šis sveikuolis hormoninius savo virpesius nedelsdamas sinchronizuotų su planetos dažniais, kaip tą sėkmingai daro buvęs suvirintojas, buvęs politikas, plačiai pagarsėjęs juodosios buhalterijos išbaltinimu ir platoniškais ryšiais su sponsoretėmis, kurios savo sponsoriui virė sriubą ir valė langus, o dabar plačiai žinomas chiromantas (ловкость рук и никакого мошенничества!), garsėjantis nederamai atkakliu merės Živilės Pinskuvienės persekiojimu (politiniu kirkinimu).

Priėmiau ir beviltiškai nusiminusį premjero patarėją, pritrūkusį patarimų, kaip sutvirtinti savo šefo reitingą, smunkantį tarsi koks Gedimino kalnas. Bet juk tai labai paprasta! – nuraminau ir liepiau priminti Ministrui Pirmininkui nesenstančius Svetonijaus žodžius, kad geras piemuo avis kerpa, o ne kailį lupa. Priminiau: Quod cito fit, cito perit – kas greitai atsiranda, greitai ir prapuola, be to, pasak Apulėjaus, ne iš kiekvieno rąsto ištašomas Merkurijus. Reikėtų mąstyti plačiau, prisimenant sofistų pamokas, ugdančias gebėjimus silpną žodį, menką įrodymą paversti stipriu, neabejotinu. Antai jie sakydavo: „Ko nesi pametęs, tą dar turi. Nesi pametęs ragų. Vadinasi, turi ragus.“

Pažėriau ir daugiau kontroversiškų istorinių pavyzdžių. Štai imperatorius Augustas aktorių Piladą ištrėmė vien už tai, kad šis dūrė pirštu į žiūrovus, nušvilpusius spektaklį. Kaip šis romėnas pasielgtų su sociologu Gaidžiu, kuris dūrė pirštu elektorato dalies, nušvilpusios premjero spektaklį, pusėn ir apgraibomis įžūliai nubraižė tendencingą reitingą, nesunku numanyti. Sofistai ir dar gudriau mokė: „Vienas kretietis sako, kad visi kretiečiai meluoja.“ Taigi, jei visi kretiečiai sakys, kad meluoja tas vienas, vadinasi, būtent jis sako tiesą, nes melu jį kaltina melagiai...

Summa summarum, nereikėtų be gyvo reikalo lieti juodosios tulžies. Juk, pasak Publilijaus, gerai miega (valgo, valdo) tas, kuris nejaučia, kad miega (valgo, valdo) prastai.

Todėl daviau ypač vertingą patarimą, kad premjeras kuo greičiau išbandytų naujausią mados klyksmą, sklindantį iš anapus Atlanto, – tai joga su nykštukinėmis Nigerijos ožkomis. Viena amerikietė, praktikuojanti šiuos gimnastikos pratimus, pasidžiaugė: „Negalvoju apie Vašingtono administraciją visą valandą!“

Ministras Pirmininkas, atlikdamas ožkų jogą, viena vertus, irgi beregint pamirštų nesutarimus su Seimu ir pačiu Ramūnu, antra vertus, akivaizdžiai pademonstruotų, kad nenusisuka nuo valstiečiams brangių vertybių...

 

 

Tiesiai iš akmeninės „kankintojų ložės“

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2017 m. skyrė 60 000 eurų finansinę paramą