Visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos šalies žmonių padavimai CLXXI


 

 

 


NE PIKNIKAS, O PIKNOLEPSIJA


PER VASAROS SOLSTICIJĄ

 

 

 

Atėjus kritiniam pilnaties metui, pasak astrologės Palmiros, negalima pasiduoti nei pirmo įspūdžio, nei įvaizdžio galiai. Svarbiausia, kaip tikina išrinktasis prezidentas, kad nebūtų nuogo politinio šantažo. O jei šantažuoja kostiumuotieji? – susierzino aktyvus mano būrimo salono Dura necéssitas lankytojas. Jis papasakojo, kad 44 metų verslininkas Marekas Falenta šantažuoja patį Lenkijos prezidentą, ir nors yra jau suimtas, vis tiek tyčiojasi, sako: papūsk man į DŪDĄ, grasina, kad išpils dar daugiau purvo, jei bus įkištas į cypę, nes slapta įrašė labai negražius politikų pokalbius. Čia priėjo toks Aidas Puklevičius ir išaiškino, kad žalstiečiai neturi laiko ką nors šantažuoti, nes azartiškai stebi, kaip jų būsimos koalicijos partneriai „tvarkiečiai“ žaidžia politinį futbolą su „socialdarbiečiais“ – kitaip tariant, aiškinasi, kurių nulis yra apvalesnis. Naudodamasis auditorijos dėmesiu, aptarė, kuo britų kadrilis, toriams renkant naują partijos vadą, taigi ir šalies premjerą, skiriasi nuo lietuvių parlamentinės kepurinės. „Nepamirškime, kad ir lenkai su Tomaševskiu priešakyje vėl trypia savo tautinį greito tempo kujaviaką!“ – perspėjo žilstelėjęs paranojikas, susirūpinęs, kad Lietuvos pirmasis ponas su pirmąja ponia esą jau mokosi šio šokio žingsnių. Dar pridūrė: „Gerai, kad nesame kaukaziečiai, nes šoktume su kardais“… Išrinktasis prezidentas apie šokių pamokas neužsiminė, bet niūriai gąsdino stumtraukiais ir pačiais baisiausiais košmarais: „Vyriausybės nėra, Seimas neturi politinės valios organizuoti pirmalaikių rinkimų, sprendimų nėra, biudžetas nepriimamas, taip gyvenama keletą mėnesių“, – vardijo galimą juodžiausią žaliųjų valstiečių scenarijų, nors TV laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėja akiplėšiškai prieštaravo: „Jūs per švelnus šiuo klausimu“, t. y. dėl bręstančios ar gęstančios koalicijos.

– Yra patikrintas būdas, kaip išvengti rietenų dėl sostų ir postų. Portugalijos San Migelio salą, kur gyvenau prieš 18 metų, vieną gražią dieną užtvindė aukštos kokybės kokainas, kurį vienoje iš įlankų bandė paslėpti stambus kontrabandininkas. Aptikę nesuskaičiuojamus tų narkotikų maišus, saliečiai vartojo kokainą kaip maisto produktą – vietoj miltų, kepdami žuvį, vietoj cukraus į kavą. Vos per kelias savaites San Migelio salos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – visi svaigo ir svaiginosi, todėl dieną naktį, žiemą vasarą buvo apimti euforijos. Matydama tokią laimės ekonomiką, Portugalijos valdžia tais pačiais metais dekriminalizavo narkotikų laikymą ir naudojimą asmeniniais tikslais, – užsisvajojo buvęs emigrantas.

– Mūsų vyriausybė taip nepasielgtų, nes jai kažkodėl blogai, jeigu mums gerai, – užprotestavo užkietėjęs cinikas, matyt, medikas. – Juk ji aiškiai serga piknolepsija – tai lengva politinio nuomario forma, pasireiškianti dažnais, bet trumpalaikiais sąmonės aptemimais.

Inscítia confidéntiam parit, – konstatavo poliglotas, tačiau išvydęs, kad niekas jo nesupranta, iškart sklandžiai išvertė: – Patyrimo stoka sukelia per didelį pasitikėjimą savimi.

– Jeigu kas nors mano, kad man politinės patirties trūksta, aš ją kaupiu tokiais tempais, kad didesnių ir nereikia, – įsižeidė išrinktasis prezidentas, o neišrinktasis, laikinai likęs premjeru, išvyko trumpalaikių atostogų.

Prezidentūra, pasak Gitano, nuo šiol bus vieta, kurioje diskutuojama visais klausimais, bet „kitą kartą pakaks apsikeisti nuomonėmis ir su savo nuomone išeiti“, taigi Daukanto aikštė niekuo nesiskirs nuo mano būrimo salono Dura necéssitas. Štai ką tik nuomonėmis apsikeitė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė Roma su Policijos departamento atstovu Ramūnu, dailiai trepsėjusiu ant parketo TV šokių projekte ir sumaniusiu, kad reikia užsakyti televizinę policijos reklamos laidą.

– Policija akivaizdžiai išsišoka „piarindama“ tai, kas turėtų būti jos kasdienybė. TV laidos kūrimas – tuštybės mugė ir nežinia, kada baigsis šis šou, – piktinosi Roma.

– TV laida apie policiją ne atbaido jaunimą, o pritraukia. Nes tokios dokumentikos tikslas – parodyti realybę. Tikrąjį darbą. Kad jaunuolis, prisižiūrėjęs užsienietiškų serialų, vėliau nenusiviltų, – atšovė Ramūnas.

Ir abu išėjo, aukštai iškėlę galvas, jausdamiesi absoliučiai teisūs. Toks išdidumas būdingas per vasaros solsticiją… Bet pasitaiko ir įžūlesnių diskusijų, vieną iš tokių aprašė svajonių humoristas, juodojo liūdesio genijus Juozapas:

„– Ar tiesa, kad prezidentą mums atneša gandras? – smalsauja Didžiulis.

– Tuom tiki valstiečiai, – išaiškina Mažiulis. – Bet iš tiesų prezidentai gimsta įprastu būdu, natūraliai santykiaujant verslininkams su politikais.“

Ši liūdna pasaka pavadinta įmantriai „Ar gali būti, kad vėl bus taip, kaip negali būti“, sakyčiau, net šveikiškai, bet Šveikas, kuris sakė atseit „dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų“, Lietuvoje tapo nebepopuliarus, kai dailioji Ingrida, pramušusi stiklo lubas ir išvertusi sienas, vis dėlto pralaimėjo rinkimus. Turėsime tenkintis kukliais vietiniais juokdarių ištekliais. Gal reikėtų pasidairyti kokių nors išvaizdžių antrininkų, kad keldami pikniką galėtume pasikviesti kokį Leonardą iš „Titaniko“ ar Sylvesterį iš bokso ringo. Juk visus tiesiog užhipnotizavo italo Francesko sėkmė, kai šis, pašėlusiai panašus į George’ą Clooney, sugebėjo iš to panašumo susikrauti turtus ir net sugraudinti tarptautinei apgaviko paieškai vadovavusį pareigūną: „Jis [t. y. tas pseudo Clooney’s] tarsi vietinis Robinas Hudas plėšė iš turtingesnių ir dalijo vargšams.“ Aišku, pasilikdavo ir sau, kaipo didžiausiam tarp vargšų. Francesko, sulaikytas Tailande, po dienos jau vėl laisvai švilpavo kaip paukštis, nes kalėjimo sargams sumokėjęs 20 tūkstančių batų (570 eurų), gavo ne tik laisvę, bet ir priedangą…

Deja, pas mus iliuzijų akiratis apgailėtinai siauras, kokį įspūdingesnį triuką iškrečia nebent Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas, antai į politikos skrybėlę įkišęs „žalią valstietį“, netrukus iš jos ištraukė „teisingą tvarkietį“, nors bijota, kad ši vikri išdaiga gali paskandinti pačią koaliciją, kaip kokį indų iliuzionistą Chanchalo, kuris, bandydamas pakartoti paties Houdini’o sugalvotą triuką, taip smarkiai susirakino grandinėmis, susiraišiojo virvėmis, kad nėręs į drumzliną Huglės upės vandenį, daugiau nebeiškilo…

 

Tiesiai iš politinių šokių salės

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2019 m. skyrė 43 000 eurų finansinę paramą