Visai nejuokingi skaitiniai

 

Lietuvos šalies žmonių padavimai CLXXII


 

 

 

 

ANAKUZIJA

 

 

 

Mano būrimo salonas Dura necéssitas („Žiauri būtinybė“) pagaliau visiškai pateisino savo pavadinimą, nes žiaurios būtinybės akivaizdoje – apsispręsti, ar liks politikoje su skydu, ar bus išneštas ant skydo – atsidūrė pats Naisių pagonis. Liaudiškas farsas, išsirutuliojęs iš mėgėjiškų improvizacijų su šiurkščiai komiškomis, dažnai nepadoriomis scenomis iš kasdieninio gyvenimo, nesikeičiant charakteriniams vaidmenims, priartėjo prie tragiško epilogo, t. y. trumpų atostogų iki neeilinės Seimo sesijos rugpjūčio 20 d., kai vėl atsinaujins dramatiški plenariniai ir komitetiniai spektakliai, paženklinti anakuzijos – visiško kurtumo – politine diagnoze.

Ramūnas K., užsikrovęs nepakeliamą naštą atleisti paklusniesiems ir sutramdyti išdidžiuosius. (parcere subiectis et debellare superbos), nė sapnuoti nesapnavo, kad atsidurs prie suskilusios geldos. Mistika: susivienijo trys valstybės galvos – Prezidentas, Premjeras ir Seimo pirmininkas! To betrūko, kad nuo Kultūros komiteto dirigento nusisuktų paskutinė ištikimybės uola, nes vieną sijoną jam išmainius į kitą, natūraliai kilo sijonistinis skandalas. Dviem frakcijoms tarnaudama Agnė Š., užuot susidvejinusi ir tapusi „viena dviejose“, t. y. buvusi teisinga ir tvarkinga žalstietė, paksistus kažkodėl pervadino „Suverenia Lietuva“, nors pati liko nesuvereni, t. y. savo noru nuo partijos vado priklausoma. Vis dėlto šaškių genijus to neįvertino ir puikiąją čirvų damą pakeitė niekam nežinoma pėstininke Audrone. Mat mokosi žaisti šachmatais ir vis dar nepraranda vilties, kad su aukščiausiąja valdžios viršūne glaudžiau suartės, kai įsigalės ekviparticijos dėsnis.

– Ekviparticija (vienodo pasiskirstymo dėsnis) tinka matematikai, chemijai, fizikai, bet jau tik ne politikai – ten niekada niekam niekas nepaskirstoma vienodai, – pasipiktino nuolatinis mano būrimo salono klientas, artimas tiksliesiems mokslams.

– Seimo pachidermų, lietuviškai tariant, storaodžių, gretose visiškas chaosas – patys nesusigaudo, kokius rezga sandėrius. Nekeista, kad įtūžęs Premjeras pareiškė esąs laisvas prieš Seimo rinkimus ieškotis kito vežimo, nes valstiečių jau sukiužęs. Bet su išlyga (juk tvirto žodžio žmogus!), kad jeigu neras patvaresnio, liks tame pačiame, o visi žinome – kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi! – šlubą valdžią rūsčiai kritikavo buvęs politikos apžvalgininkas, dėl savo rūstumo tapęs bedarbiu.

– Mūsų platumose viskas atvirkščiai – jau nebėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Žemdirbiai ir ūkininkai prieš ankstesnius Seimo rinkimus meldėsi, kad į valdžią ateitų valstiečiai, o dabar meldžiasi, kad šie kuo greičiau išeitų. Mat šios partijos veikėjai, pasirodo, yra apsimetėliai – ne žemdirbiai, o žemės prisipirkę ir iš dividendų gyvenantys verslininkai! – kraupią Polišinelio paslaptį atskleidė narsus detektyvų mėgėjas.

– Štai kodėl žalstiečiai tą karštą bulvę – Žemės ūkio ministeriją, kurią apėmęs veidrodinis kraustymosi Kaunan šišas, – nusprendė permesti socialdarbistams. Juk tie, šiaip ar taip, vis tiek nepakaltinami, ypač po to, kai eksžalstietis Bakas jų vedlį Kirkilą nuo galvos iki kojų apmėtė „mėšlais“. Dėl tokio elgesio užsirūstinęs LSDDP frakcijos seniūnas, pretendentas į žemės ūkio ministrus Palionis išvadino Baką garbėtroška, nes mėšlavežis yra ne jo, bet jų koalicijos partnerių šventas reikalas. Pilstyti srutas kitiems ant galvų jau nusibodo net Rūtai Janutienei – droviai pridengusi savo nuogą tiesą, ji Žiemgalos apygardoje kandidatuoja į Seimą, finansiškai remiama net dviejų partijų, centristų ir žalstiečių, mat jų atžvilgiu ši pagarsėjusi TV žiežula buvo santūresnė, – informavo klientas, apsimetęs politologu.

– Koks padėtis? Baisus krizis! – apsidžiaugė iš politinio letargo prabudęs Viktoras Uspaskichas, net nusprendė vėl užkariauti Seimą: „Kovosime dėl pirmos vietos, ir tai ne blefas.“

Tokius grasinimus išgirdęs, vienas ligotas skeptikas bandė „vardan tos“ pakišti europarlamentarui koją, sakydamas:

– Visais atžvilgiais pavėluotus tikslus liaudis vertina įtariai, slapčia tyčiojasi, esą atsibudo miręs persti…

Darbo partijos veteranas įsižeidęs atrėžė, kad jis metęs tik gerti, bet dar anaiptol nemiręs kaip politinis vienetas, ir pagrasino: my za cenoj nepostoim.

– Mūsų vidaus politikos blusų turguje viską lemia ne tiek šešėliniai grynieji, kiek glaudūs partiniai ir asmeniniai ryšiai su tais, kurie priima svarbiausius sprendimus, – visiems žinomą tiesą priminė apžvalgininkas Bruveris, o visų galų žinovas, visų amatų meistras Užkalnis prisipažino, atseit net ir jis nesusigaudo, kas dabar tuos sprendimus kepa. Tačiau pridūrė, kad šiuo metu jo dėmesio centre visai ne valdžios krizė, o toks raritetas, kuris eiliniam piliečiui tikrai neįkandamas, nes per brangus, – tai kvepalai, pritaikyti išskirtinėms progoms, kaip antai politinis nukryžiavimas ar net mirties bausmė.

Viską griaunantis Šimašius tokių dar neįsigijo, bet iš kailio neriasi, kad Užkalnis jį pirmą pašlakstytų šiais mirtinai puikiais aromatais – neseniai gūdžią naktį nuo vienos bibliotekos fasado nuplėšė lentą, kurią, kiek anksčiau suskaldytą vieno barbaro, buvo liepęs gražiai suklijuoti ir vėl pakabinti. Tiek vieną, tiek ir kitą veiksmą pavedė atlikti tiems patiems „Grindos“ darbininkams, todėl šie dabar užgulė mano būrimo saloną, maldaudami, kad išvaryčiau juos apsėdusį dviveidį šėtoną.

Bet esama ir džiugių naujienų: Donaldas Trumpas pagaliau turi savęs vertą antrininką Borisą Johnsoną, sako, jiedu lankosi net pas tą patį kirpėją (faktą patvirtina neordinarios brito ir amerikiečio šukuosenos), kur slapta susitarė, kad prikirps makronines Europos Sąjungos ambicijas.

Tačiau tautiečiams visa tai nė motais – jie atostogauja, kai kurie net egzotiškuose kraštuose, o grįžę dalijasi įspūdžiais, pavyzdžiui, viena kelionių virtuozė sako, kad nuvykusi ilsėtis išsiaiškino, kuo mūsiškis kefyras skiriasi nuo arabų kafyro….

 

 

Tiesiai iš mėšlidės

Krescencija ŠURKUTĖ

 

 

 

 

 

SRTR fondas Kultūros barų projektams

2019 m. skyrė 46 000 eurų finansinę paramą